Logopedai.lt

Parengė logopedė
Liuda Jarošienė

Fonologiniai kalbos sutrikimai apibūdinami įvairiais garsų tarimo trūkumais ir nesusiformavusiais foneminiais vaizdiniais, kurie būtini rašymo bei skaitymo mokymuisi.  Paprasčiau tariant, vaikams charakteringas netaisyklingas panašiai skambančių garsų tarimas ir jų nediferencijavimas kalboje. Šie sutrikimai nustatomi ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių mokiniams. Blogai skirti kalbos garsus gali ir vaikai, kalbantys pro nosį (rinolalija) ir prastai artikuliuojantys dėl artikuliacinio aparato inervacijos (dizartrija). Būdingas ne tik netaisyklingas garsu tarimas, bet ir neišlavėjusi foneminė klausa. Foneminė klausa – tai gebėjimas iš klausos nustatyti skirtingą garsų skambėjimą. Vaikams, kuriems būdingas fonologinis kalbos sutrikimas, kalbos garsai skamba vienodai, jis negeba kontroliuoti savo tarimo ir atsitiktinai ištaria tai vieną, tai kitą iš painiojamų garsų (k-t, g-d, t-d, s-š, z-ž, c-č , dz-dž ir kt.). Ypač klaidos padažnėja, jei panašių garsų yra gretimuose žodžiuose ar skiemenyse (pvz. katė-tatė, keturi - teturi, dega-deda, sušuko-susuko).

Fonologinis suvokimas – tai visų garso ir skiemens skiriamųjų reikšmių suvokimas, įskaitant kirtį, priegaidę, intonaciją, skiemenų skaičių žodyje, žodžio garsinę skiemeninę struktūrą, ritmą. Vaikams sunku išskirti nurodytą garsą tarp kitų garsų, skiemenų. Jie klysta, paprašyti pasakyti, ar tam tikras garsas yra žodyje, ar ne. Pradedant mokytis rašyti negeba nustatant garsų nuoseklumą žodyje.

Gerai išlavėjusi foneminė klausa yra sėkmingo mokymo rašyti pagrindas, todėl dėl sutrikusios foneminės klausos mokiniams sunku išmokti skaityti ir rašyti.

Fonologinių kalbos sutrikimų atvejais lavinama foneminė klausa, atliekami garsinės žodžių  analizės ir sintezės pratimai. Tokiu būdu koreguojamas ne tik panašiai skambančių garsų tarimas ir diferencijavimas, bet vykdoma ir disleksijos (skaitymo) bei disgrafijos (rašymo) prevencija.

Tinkamai išlavintas garsų suvokimas, skyrimas, jungimas, ženkliai palengvina vaiko mokydamąsi rašyti ir skaityti. Deja, mokykloje, beveik kiekvienoje pradinėje klasėje, yra po keletą mokinių, turinčių nepakankamai  išlavintą foneminę klausą, kurie kalbėdami daro įvairių garsų keitimo klaidų, o rašydami keičia atitinkamas raides. Galimybė išvengti ar sušvelninti šią problemą – jau ikimokykliniame amžiuje pradėti lavinti vaiko foneminę klausą ir fonologinį suvokimą, formuoti foneminius vaizdinius.

Kaip atpažinti fonologinį kalbos sutrikimą?

l  Stebimi garsų tarimo netikslumai.

l  Sutrikdytas fonemų atpažinimas pagal akustinius ir artikuliacinius požymius.

l  Netaisyklingai taria daugiaskiemenius žodžius, sukeičia garsus, skiemenis, juos praleidžia arba prideda nereikalingus garsus ir skiemenis, pvz.: galakraistis (kaklaraištis), viefasotas (šviesoforas).

l  Negeba pakartoti panašiai skambančių skiemenų grupių: ta-da-ta, ži-zi-ži.

l   Kyla problemų surandant, remiantis klausa, nurodytą garsą garsų eilėje, skiemenyse, žodžiuose.

l   Negeba sugalvoti žodžių, prasidedančių nurodytu garsu.

l   Negeba nusakyti garso vietos žodyje.

l  Kyla sunkumų,  atliekant žodžių garsinę analizę:

-       negirdi balsių ir nurodo tik priebalsius  (salė - s, l),

-       negirdi priebalsių, nurodo tik balsius  ( košė - o, ė ),

-       negirdi samplaikose esančių priebalsių (trūko- t, ū, k, o; slėpė- s, ė, p, ė).

l  Klysta arba spėlioja atrinkdamas paveikslėlius, kurių pavadinimai prasideda panašiai skambančiais garsais: s–š, z-ž, p-b, t-d, k-g  ir kt.

Kaip padėti vaikui, formuojant foneminį ir fonologinį suvokimą?

l   Kartu su vaiku sugalvokite kuo daugiau žodžių, prasidedančių tam tikru garsu, pvz. b (batai, bala, boksas...)

l   Tarkite įvairius žodžius ir paprašykite vaiko nustatyti, kurie žodžiai prasideda garsu š (pvz. kėdė, lapai, šaka, rūta, koja, šoka, musė, šakutė....).

l   Sugrupuokite paveikslėlius pagal pirmą garsą: sudėkite į vieną krūvelę paveikslėlius, prasidedančius garsu p, į kitą – garsu b ir pan.

l   Atlikite garsinę analizę:

-       Atvirų skiemenų (priebalsis+balsis): ma, no, pu, ly, kū....

-       Uždarų skiemenų (balsis+priebalsis): ar, uk, et, ūž, ol, ys.....

-       Dviskiemenių žodžių: Alė, Ūla, lapė, kala, supa, kasa....

-       Triskiemenių žodžių: mašina, gėlytė, sodyba....

l   Į langelius įrašykite raides, perskaitykite žodį. Parašykite jį skiemenimis:

l  Nustatykite, kuris žodis sudarytas iš 2 skiemenų. Teisingai nustačius, išvardinkite, iš kokių garsų jie sudaryti:

l  Iš krūvos paveikslėlių atrinkite tik tuos, kurių pavadinimuose pvz., garsas a būtų antras.

l  Pasakykite, koks tai paukštis. Nustatykite, koks yra trečias garsas žodyje:

l  Atrinkite žodį, sudarytą iš 4 garsų:

l  Sudėkite paveikslėlius pagal garsų skaičių (4-5-6)  žodžiuose didėjančia tvarka:

  

l   Sudėkite žodžius iš pateiktų skiemenų:

MA	NA	MO	IR	SA	KA
MANO NAMO SAKO KASA IRMA MOKA SAMANA

l  Sudarykite žodį iš žodžių pirmųjų raidžių:

B	I	T	Ė

l  Išklausius sakinį, raskite žodį, sudarytą iš 4 garsų. Žodį užrašykite.(Pvz.: Sulūžo medinė kėdė. Gabija - gera mokinė.)

 l  Atspėkite žodžio raides, jas įrašykite, pvz.,  S- - - - s, p - - a, R - - - s.

l  Pakeiskite žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant ją kita, sukeičiant vietomis (oras-voras, musė-pusė, lupa-pupa).

l  Tęskite žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniojo paskutiniu skiemeniu (rovė -  vėlė – lėlė – lėkė – kėdė – dėdė – dėjo – Jonas – nasrai- ….)

l  Užpildykite nesudėtingus kryžiažodžius.

Ir - trumpi patarimai. Padėdami vaikui, venkite ilgos, varginančios veiklos. Pradėkite nuo vaiką dominančios medžiagos. Pabrėžkite jo, kad ir nedidelius laimėjimus, pasiekimus. Pateikite turiningą, tačiau prieinamą kalbinę medžiagą.