Straipsniai

Žurnalas „Mažylis“ 2015m. Nr. 05
60-61 psl.

„Mažylis“ 2015 m. Nr. 02 (straipsnis iš žurnalo pdf formatu)

Straipsnis tema: „Kalba ir kompiuteris

Konsultuoja logopedė
Violeta Katinienė

Nuolat girdime apie besaikio buvimo prie kompiuterių, planšečių ir mobiliųjų telefonų ekranų žalą akims ir stuburui. Tačiau yra dar viena priežastis vengti informacinių technologijų – tai kalba. Logopedai skambina pavojaus varpais – stebima tendencija, kad dvejų, trejų ar net ketverių metų mažieji dar nekalba arba jų kalba vystosi pavėluotai. Kodėl taip nutinka? Viena priežasčių yra ne kas kita kaip besaikis laiko leidimas prie ekranų. Dvimetukas–trimetukas turėtų be paliovos čiauškėti. O sėdinčio prie kompiuterio ar maigančio mobilųjį telefoną vaiko burna būna nuolat užverta. Tuo metu nelavinami kalbos centrai, neplečiamas žodynas, neformuojama taisyklinga gramatinė kalbos sandara bei rišlioji kalba, o juk tai pamatas, būtinas ateičiai, kai vaikas pradės lankyti mokyklą. O juk kartu su kalba turėtų lavėti suvokimas, atmintis, dėmesys ir mąstymas.

Informacinių technologijų žala

Mokslininkai pabrėžia, kad dvimetukai, dienas leidžiantys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą, dėl kurios gali pradėti šlubuoti jų elgesys, jiems sunkiau susikaupti, kuo nors juos sudominti. Tyrimais įrodyta – kuo daugiau laiko vaikai praleidžia prie kompiuterių ar mobiliųjų telefonų, tuo mažiau laiko jie skiria kitiems užsiėmimams, tarpusavio bendravimui. Tuomet nukenčia jų vaizduotė, gebėjimas aiškiai, rišliai ir sklandžiai reikšti mintis, galimybė sutelkti ir išlaikyti dėmesį. Negana to, išanalizavus vaikų nervų sistemos funkcionavimą, buvo pastebėta, kad besaikis sėdėjimas prie ekranų ilgainiui lemia elgesio ir dėmesio sutrikimus, netgi didina autizmo spektro sutrikimų galimybes.

Kuo daugiau kalbėkite

Jei jūsų mažylis vis dar nekalba, čiauška sava kalba arba kalba nedaug, sėdėjimą prie ekranų iškeiskite į smagius pokalbius.

1.    Jei vaikas dar nekalba arba čiauška sava kalba:

·         Tarkite tam tikrus garsus, paaiškindami, ką jie reiškia.

Pavyzdžiui, pasakykite, kaip staugia vilkas (a-ū-ū), pamiauksėkite, kaip miauksi katė (miau), palokite, kaip loja šuo (au au), pasakykite, kaip ošia miškas (š-š-š). Skatinkite, kad vaikutis tai kartotų.

·         Kartokite su vaiku žodžius.

Svarbu, kad žodžiai būtų trumpi, geriausia – dviskiemeniai. Pavyzdžiui: katė, mama, teta, lapė.

·         Patys klauskite ir patys į tuos klausimus atsakykite.

Tik svarbu, kad tie klausimai ir atsakymai būtų trumpi, geriausia – iš dviejų dviskiemenių žodžių (priebalsis-balsė-priebalsis- balsė), nes vaikas geba atkartoti tik trumpus žodžius. Tuos pačius klausimus ir atsakymus pakartokite po keletą kartų, kad mažylis juos įsimintų. Pavyzdžiui: Kur katė? – Čia katė. Ką daro katė? – Katė tupi. O ką dabar veikia katė? – Katė laka.

2.    Su vyresniu, jau kalbančiu vaiku:

·         Paprašykite kartoti žodžius.

Tik dabar šie žodžiai jau gali būti ilgesni ir sudėtingesni. Pavyzdžiui, rodykite paveikslėlius, kuriose pavaizduoti genys, pelėda, zylė, sniegena. Aptarkite, kaip šie paukšteliai atrodo. Stenkitės, kad vaikas juos gebėtų atskirti ir pats pavadinti. Taip palengva plėsite mažylio žodyną.

·         Kalbinkite.

Tą daryti reikėtų jau kitaip, nei bendraujant su visai nekalbančiu vaiku. Užduokite mažyliui trumpus klausimus, siekdami, kad į juos atsakytų jau pats vaikas. Labai svarbu nežinomų žodžių reikšmę paaiškinti, tuos žodžius keletą kartų pakartoti. Taip vaikas juos geriau įsimins. Su vyresniu, jau kalbančiu vaiku, bendraujame kiek kitaip. Vis klausiame: kas tai? Siekiame, kad vaikas įsimintų žodžius. Jam nežinomus keliskart pakartojame, paaiškiname.

Plečiame žodyną

Pamenate, kiek daug jūs vaikystėje mokėjote eilėraščių ir dainelių? O kiek dabar jų moka jūsų vaikai? Labai svarbu nuo mažų dienų vaikus jų mokyti. Taip lavinama atmintis, vaikas išmoksta daugiau jam nežinomų žodžių. Norėdami sužinoti, ar jūsų penkiamečio žodynas pakankamai gausus, galite atlikti testą. Atsižvelgdami į metų laiką, parodykite jam pačius paprasčiausius paveikslėlius. Kadangi dabar yra žiema, puikiai tiks rogės, slidės, pačiūžos, lesykla, ėdžios. Stebėkite, ar jis tai pavadins. Jei ikimokyklinuko žodynas skurdus, jo kalba – primityvi, buitinė, tokiam vaikui gali blogai sektis lietuvių kalba, istorija, geografija ir kt. Nors tikslieji mokslai gali eitis tarsi iš pypkės. Šiems vaikams bus sunku atpasakoti perskaitytas istorijas, rašyti rašinėlius, įrašyti praleistas raides (tik dėl to, kad nežino tokio žodžio).

Kada kam laikas

Norint sužinoti, ar jūsų mažylio kalba nevėluoja, svarbu žinoti, kada ir ką jis turėtų mokėti.

·         Metinukas jau gali ištarti nuo 2 iki 30 žodžių.

·         Trimetukas gali pasakyti apie 1500 žodžių.

·         Keturmetis pats turi pavadinti daugelį daiktų, veiksmų ir ypatybių.

·         Penkiametis turi mokėti atsakyti į klausimus pilnais sakiniais.

·         Šešiametis–septynmetis turi gebėti rišliai papasakoti nesudėtingas pasakėles, apibūdinti matomus daiktus ir kt.

 Kaip kompiuterį paversti sąjungininku

Norime to ar nenorime, informacinės technologijos yra neatsiejama mūsų kartos gyvenimo dalis. Svarbu žinoti – nei kompiuteriai, nei mobilieji telefonai, nei planšetės patys savaime nėra blogis. Blogai, kai prie ekranų praleidžiama pernelyg daug laiko. Norėdami sudominti ir prakalbinti mažylį bei neatsilikti nuo šiuolaikinių technologijų, turite ieškoti tokių žaidimų ar mokomųjų metodinių priemonių, kurios skatintų vaiką kalbėti arba kartoti išgirstus žodžius. Deja, tokių priemonių, o ypač lietuviškų, nėra daug. Viena jų – „Mokausi kalbėti“. Ši programėlė yra tarsi mobilus logopedas, kurio kabinete nuolat lankytis tėvai neretai neturi laiko. Programėlėje logopedė aiškiai taria paprastus žodžius, kuriais vaiką patariama mokyti kalbėti. Kalbančiojo balso tembras ir kalbėjimo tempas padeda išlaikyti vaiko dėmesį.

Programėlė nėra žaidimas 

Paprastai kalbos mokymosi programėlės yra skirtos nekalbantiems arba mažai kalbantiems vaikams, taip pat netariantiems tam tikrų garsų ir net mikčiojantiems. Kol mikčiojantysis mokosi taisyklingai kvėpuoti, girdėdamas taisyklingą logopedo žodžių tarimą, jam lengviau išmokti derinti kvėpavimą ir kalbėjimą. Be to, nuolat girdint taisyklingą tarimą, greičiau lavėja vaiko foneminė (garsų) kalba. Tačiau klysta manantieji, kad kalbos mokymosi programėlės rekomenduojamos tik turintiems tam tikrų bėdų mažyliams. Pasak logopedės, jos tinka net dvimetukui, kurio kalba nebūtinai vystysis blogai. Tiesiog tokiu būdu paspartinsime mažylio kalbos vystymąsi, ji bus aiški ir taisyklinga, o kartu geriau lavės vaiko dėmesys, atmintis,  suvokimas ir mąstymas. Tik jokiu būdu negalima leisti žaisti su kalbos ugdymo programėle – ji, kaip ir bet kuris žaidimas, greitai gali pabosti. Todėl mokantis mažyliui šalia reikėtų pabūti suaugusiajam. Tai daryti būtina ne ilgiau nei 5–15 min. Geriau jau kelis kartus per dieną, bet neilgai.

Straipsnį rengė žurnalistė Renata Maslauskienė
Konsultavo logopedė-ekspertė Violeta Katinienė

     
Design downloaded from free website templates.